Posts By :

Administratorius

Pokalbis apie pirtį
Pokalbis apie pirtį 1024 684 Perkūnijos erdvė

Apie pirtį mane kalbina Roberta Branco. Jai patinka pirtis, masažai, žmonės ir jų istorijos. Džiaugiuosi, kad šis interviu gimė labai ramiai ir lėtai, įsiklausant ir apgalvojant kiekvieną detalę, duodant laiko ir man ramiai sudėlioti mintis. Ramaus skaitymo 🙂

 

“Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad man pirtis yra viskas. Vartai, per kuriuos atsiveria mūsų tautos gelmė, tikėjimas, apeigos, mitai, dievai, papročiai, pasaulio suvokimas, ženklai ir sluoksniai. Kuo toliau, vis giliau. Nuo begalinio paprastumo ir kartu pirmapradžio buvimo iki sakralumo ir intuityvaus žinojimo, erdvės, kuri neturi ribų, o pažymėta tiesiog paprastu simboliu. Kiekvienas perskaitytas tekstas atveria dar vienas duris, iškelia dar daugiau klausimų, duoda dar vieną patvirtinimą. Pirtis susijungia su mitologija, istorija, kalba, mokslu, sveikata, dainomis, muzika. Beskaitant prūsų žodžius šypsena nušvinta veide. Tai va, kam tos lituanistikos studijos. O kiek dar visko neištyrinėta. O kur viso pasaulio pirčių istorija. O kur visas mūsų paveldas, kurį taip knieti išnarstyti, kad paskui galėtum pasakyti: o pradžioje buvo ugnis ir vanduo. Ir akmuo, ir garas. Ir pirmykštis žmogus. Ir niekas labai nepasikeitė. O, kad galėčiau persikelti laiku ir pamatyti savo akimis kaip iš tiesų viskas buvo. Tada nekiltų klausimų, interpretacijų ir nesutarimų. Visa pasaulio istorija sugultų gražiai į lentynas. Ir ko tik reikia, tai ir pasiimtum. Beliktų tik perskaityti.

Bet nors ir klaidu informacijos labirintuose, vis tiek širdis dega noru viską ištirti. Šypsena veide atsiranda nusipirkus naują knygą.

Penkių gyvenimų neužteks, kad ištyrinėčiau visą mūsų pasaulį. Nors per  pirties prizmę. Bet bent jau žinau, kur einu…”

Sveiki Audra, Kaip gyvenate? Norėjosi pristatyti jus šiuo gražiu pamąstymu apie pirtį. O ką jūs dar norėtumėte apie save paminėti?

– Norėtųsi pasakyti, kad man gyvenime labai pasisekė. Gimti tokioje gražioje šalyje su tokiomis giliomis tradicijomis. Gimti tokioje šeimoje su didelėmis vertybėmis. Praeiti visas patirtis, kurias atnešė gyvenimas. Būti žmona ir mama. Atrasti pirtį ir daug nuostabių žmonių.

– Kaip pirtis atsirado jūsų gyvenime?

– Vaikystėje važiuodavome į pirtį su tėvais. Vėliau sužinojau, kad mano senelis turėjo pirtį Dzūkijoje, netoli Lazdijų. Ten rinkdavosi viso kaimo žmonės. Vėliau, jau sukūrus šeimą su draugais turėjome tradiciją eiti į pirtį kas sekmadienį. Vienas draugas pakvietė į Pirties akademijos organizuojamus kursus. Taip pradėjau mokytis šio pirties meno. Ir mokausi iki šiol.

– Kuo jus žavi jūsų gyvenimo būdas? Į ką jį keistumėte?

– Niekada apie tai negalvojau. Jausmas viduje visada buvo tarsi esu vedama, tarsi turiu žingsnis po žingsnio atlikti tam tikras užduotis ir lipti po laiptelį aukštyn. O žavi tai, kad niekada nežinau, koks bus kitas laiptelis. Bet visada įdomu. Mano gyvenimas, kai pagalvoju, tikrai labai turtingas patirtimis, žmonėmis, įvairiomis studijomis ir nestandartiškumu. Turbūt taip galima pasakyti. Man labai patinka, kad galiu nuolat kurti ir augti. Nekeisčiau turbūt į nieką. Galbūt norėtųsi ištaisyti kai kuriuos dalykus praeityje. Tačiau visos tos patirtys tikriausiai irgi buvo reikalingos.

– Kokiomis mintimis pradedate savo rytą? Labiau mėgstate dienos pradžią ar pabaigą?

– Rytą pradedu Wim Hof’o kvėpavimu. Tada išgeriu vandens, padarau trumpą mankštelę, išsimaudau duše arba kūdroje, kaip tuo metu norisi. Padėkoju, kad gyvenu šią dieną, padėkoju už viską, ką turiu savo gyvenime ir einu gyventi savo dienos. Mano ryto ritualas po truputį kristalizuojasi. Dienos pradžia man patinka labiau, nes ji rami ir struktūruota. Išlaikyti tai per visą dieną ne visada pavyksta.

– Ar turite savų pirties ritualų? Pasidalinkite įdomiomis istorijomis ar nutikimais pirtyse?

– Seniau dažniau vesdavau pirtis kitiems. Atėjo laikas, kai supratau, kad savęs irgi negalima pamiršti. Todėl dabar, kai vyras pastatė dūminę pirtį, einame beveik kas savaitę ten. Man labai patinka dūminės pirties paprastumas ir archajiškumas, o tas dūmo kvapas, rodos, įtraukia ir nuneša kažkur toli į praeitį. Man patinka tai, kad neturiu nieko daryti dėl kitų, o būnu tik sau, su artimais žmonėmis. Patinka tiesiog gulėti ant pirties plauto ir leisti karščiui smelktis gilyn, jausti, kaip visas kūnas palengva sušyla ir atsipalaiduoja. Patinka, kad mano vyras Robertas mane palepina, pašildo. O po paskutinio pasikaitinimo išeiname į lauką ir jis aplieja mane su šiltu vandeniu. Tas jausmas nuostabus. Kažkada jį patyrėme iš vieno draugo Dariaus. Taip sužavėjo, kad lauke šalta, o tave apipila labai maloniu šiltu vandeniu.

O kai vedu pirtis svečiams, visko būna. Turbūt daugiausiai netikėtumų būna su užsieniečiais dėl kultūrinių skirtumų. Turėjome kartą apie penkiolika moterų vienuolių iš Kinijos ir joms nebuvo galima nusirengti. Buvo labai įdomi patirtis. Galvojau, kaip joms reikės pravesti pirtį su drabužiais. Vėliau jos visgi priėmė pirtį ir atsipalaidavo. Viena moteris nebuvo maudžiusis vandens telkinyje dvidešimt metų. Jai tai buvo toks įspūdis.

Su lietuviais taip pat buvo visokių nuotykių. Kartą vienas ekstrasensas vis matavo pirties energetiką su kažkokiu aparatu. Jis mane taip išderino, kad mano energetika ženkliai nukrito. Po to ilgai reikėjo atsistatyti. Labiausiai turbūt man partinka tos pirtys, kai viskas lengvai einasi, kai balsas klauso ir galiu improvizuoti. Tada viskas klojasi sklandžiai, netikėtai ir labai natūraliai gimsta kažkas naujo. Pavyzdžiui, per druskos užėjimą staiga kilo noras piešti su druska ant pirties gultų simbolius. Džiaugiausi kaip vaikas. Iš gultų išėjo visas piešinys. Ir žmones nustebinau. Tokie atradimai būna geriausi.

– Pirties energija yra labiau moteriška ar vyriška? Ar taip negalime skirstyti?

– Matyt, tai priklauso nuo žmonių, kurie susirenka į pirtį. Ir ne visuomet moteriškoje pirtyje būna švelni moteriška energija. Mes esame visokios, kaip ir vyrai. Ir aš pati dažnai jaučiu, kaip ta energija kaitaliojasi. Kai jau pasidarau pernelyg kieta, suprantu, kad reikia atsipalaiduoti ir paleisti viską tekėti lengvai. Būna ir pačios pirtys labiau vyriškos ar moteriškos energijos. Priklauso nuo šeimininko. O šiaip pirtyje energiją labiau galima skirti pagal lengvumą – sunkumą. Pamatai žmones ir supranti, kas šiandien laukia.

– Ar yra koks receptas tiek moterims tiek vyrams kaip pamilti pirtis? Nuo ko pradėti susipažinimą su jomis?

– Turbūt reikėtų šiek tiek žinių. Mes pirmiausiai viską suvokiame per protą. Kodėl tai darome, ką man tai duoda. Taip pat būtų gerai atsidurti gero pirtininko rankose. Pirmas įspūdis labai svarbus, todėl turėtų būti jauki aplinka, švelnus garas, išmanantis savo darbą pirties meistras, kuris padarys viską, kad žmogus atsipalaiduotų ir pajaustų pirties skonį. Lietuvoje dabar tikrai daug gerų pirtininkų, kurie myli savo darbą ir veda puikias pirties programas. Kai žmogus patiria gerą pirtį, jis jau nebeturi baimių ar neigiamų įsitikinimų. Jis pajaučia visa pirties gėrį. Tuomet gali eiti ir į savo pirtį su artimais žmonėmis, susikurti savo pirties ritualą. Pratintis prie šilumos reikįtų pamažu, labai klausyti savo kūno ir pradėti tyrinėti, kas patinka ir sukelia gerus pojūčius, o kas nelabai. Paprastai pirtininkai rekomenduoja nedidelę temperatūrą garinėje (apie 60 laipsnių). Panašiai tiek ir drėgmės. Sušylame palaipsniui. Kuo labiau įkaistame, tuo šaltesniu vandeniu galime atsivėsinti. Pirmam kartui pakanka 2-3 užėjimų į pirtį. Pirtyje mažiau visada yra daugiau.

– Kokią didžiausią pirties naudą ir poveikį žmogui išskirtumėte?

– Labiausiai turbūt atsipalaidavimas tiek kūno, tiek minčių išvalymas. Dabar gyvename tokiame pasaulyje, kur įtampos labai daug, o mūsų kūnas į tai labai reaguoja. Per šilumą, per prisilietimą, per kontrastines vandens procedūras atsipalaiduojame, paleidžiame susikaupusį sunkumą, o per masažą, šveitimą, vanojimą patiriame didžiulį malonumą ir geras emocijas, prisipildome. Dar prie to pridėčiau ir bendravimą. Per pastaruosius kelerius metus visi įvertinome, kaip sarbu yra pabūti tarp žmonių, išsiklabėti, pasidalinti savo jausmais, mintimis, pasikrauti geros energijos, būti dalimi visumos. Fiziniam kūnui labai svarbus išprakaitavimas, kai kūnas detoksikuojasi. Dėl šilumos ir šalčio procedūrų gerėja širdies ir kraujagyslių veikla, prasiplečia žmogaus prisitaikymo prie stresinių sąlygų ribos.

– Koks ritualas pirties yra pats sveikiausias?

– Toiks, kuris labiausiai atitinka jūsų poreikius. Man – kai pavalgau maždaug prieš dvi valandas iki pirties, o pirties metu geriu tik vandenį, arbatą. Kai pirtį priimu tiesiog taip, kaip yra šiandien, be didelių lūkesčių. Kai būnu su tais žmonėmis, su kuriais gera. Kai klausau savęs, kaip šiandien norisi. Kai pažįstu pirtį, jos garą ir galiu susikurti sau malonią ir jaukią aplinką. Kai neperkaistu ir per daug neatšąlu. Kai yra žmogus, kuris gali ir moka kokybiškai pavanoti, nušveisti. Kartais geriausia pirtis būna tada, kai einu viena. Pasiimu beržinę vantą, dedu ją ten, kur labiausiai norisi ant kūno, trinu, masažuoju, pasivanoju ar tiesiog pasėdžiu. Kartais išsirėkiu ar paverkiu. Tuomet būnu visiškai su savimi ir nėra prieš ką dėtis kaukių. Klausausi, ko mano kūnas prašo šiandien. Padarau keletą tokių užėjimų į pirtį. Jeigu norisi, po vanojimosi įlendu į kūdrą.

– Kokį ritualą rekomenduotumėte visiems išbandyti?

– Karališką pirtį dviems, kuomet pirtis yra kūrenama tik dviems žmonėms ir su kievienu dirba asmeninis pirtininkas. Tokia pirtis prabangi, bet verta tų pojūčių, kuriuos žmonės gauna. Kviekvienas tuomet asmeniškai nušveičiamas, išvanojamas, išmasažuojamas su medumi, paguldomas ir apklojamas ramiam poilsiui. Keturios valandos malonumų pralekia labai greitai ir žmogus patiria viską pirties gėrį.

– Jūsų pirtys unikalios tuo, kad jose naudojate įvairias žoleles/vaistažoles/augalus. Galite plačiau pakomentuoti?

– Augalai įvairiose pasaulio pirtyse buvo naudojami nuo senų laikų, nuo seniausių civilizacijų. Žmonės žinojo jų gydomąsias savybes, buvo atliekami ritualai siekiant įvairių tikslų. Kadangi mūsų šaknys siekia labai senus laikus, esame dalis senosios Europos civilizacijos, esame baltiškos kultūros žmonės, mūsų pirtis išlaikė glaudų ryšį su gamta. Mes, kaip ir mūsų broliai latviai naudojame pirtyje įvairius augalus. Kiekvienas augalas turi savo aromatą, savo gydomąsias savybes, savo energiją, charakterį, kaip ir žmonės. Man patinka augalų pasaulis. Suprantu, kiek dar daug apie juos nežinome, bet naudoju tai, ką žinau šiandien. Labiausiai mėgstu eiti per kvapus ir pojūčius. Kaip augalas kvepia? Ką tas kvapas sukelia? Gal nuveda į prisiminimus, o gal negali nuo jo atsitraukti. Koks jo lapelių prisilietimo pojūtis ant odos. Kurio augalo šiandien norisi labiausiai. Įdomu tai, kad jeigu augalus renkiesi ne protu, o intuityviai, paskui po pirties galima pasiskaityti apie tą augalą. Su kokiomis problemomis jis dirba, nuo ko labiausiai gydo. Tada supranti, kodėl tau taip jo reikėjo.

– Kaip vaistažolės prisideda prie geresnės savijautos?

– Vienas būdas – per kvapą. Natūralūs augalai pirtyje – tai pati geriausia aromaterapija. Kitas – per prisilietimą. Švelnus paglostymas su augalais labai nuramina ir atpalaiduoja. Glostymas yra pats efektyviausias masažo būdas. Jis iš karto nuginkluoja ir žmogus nuo švelnumo atsiveria. O vantų lapeliai turi daug naudingų medžiagų. Vanojant lapeliai prisiliečia prie odos ir ją pamaitina. Trečias būdas – arbatos gėrimas. Augalai turi skirtingą poveikį. Vieni labiau nuramina, kiti tonizuoja, treti gerina virškinimą ir t.t. Čia jau vėl ištisas mokslas. Su augalų energijomis dar tik pradedu draugauti. Jaučiau juos, betgi moksliškai to neįrodysi. Esame darę eksperimentą su Rasa Mažioniene. Panaudojom rezonanso metodą, kad pajaustume, kokia energija sklinda iš vantų, ar iš viso kažkas sklinda. Rezultatai nenustebino. Visų pirtyje naudojamų medžių vantos turi gydomųjų savybių, tik reikėtų atlikti kur kas rimtesnius tyrimus norint daryti išvadas.

– Ar visi augalai yra tik naudingi?

– Yra ir nuodingų augalų, kurių į pirtį neštis negalima. Pvz, kukmedis, tuja, kai kurios paparčių rūšys ir kiti nuodingi augalai. Yra labai stiprių augalų, kuriuos pirtininkai naudoja labai nedideliais kiekiais, tik trumpam pavėdavimui. Pavyzdžiui kartusis kietis (pelynas), ieva. Augalai gali sukelti žmonėms alergijas, todėl prieš pirtį visada paklausiu apie tai. Ne visada žmogus ir žino, kad yra alergiškas augalui. Tačiau, mano nuomone, pirtis tik iškelia aktualias problemas ir negalavimus, o jų priežasčių ieškoti turi pats žmogus.

– Kaip augalų naudojimas pirtyje paveikia žmones? Kokie atsiliepimai?

– Pabandžiau dabar įsivaizduoti pirtį be augalų. Tai būtų tiesiog pasėdėjimas ir išprakaitavimas. Tai, žinoma, irgi yra labai sveika ir naudinga. Tačiau augalai atneša į pirtį gyvybės, žalumos, kvapų, pojūčių. Augalai labai praturtina pirtį, su jais galime pavėduoti, pašiurenti, paglostyti, paplakti, nutrinti, net vantų šokį pašokti. Augalą galime ir kaip pagalvę pasidėti pirtyje, ir po čiurnomis vietoj volelio pakišti. Be vantų negalėtume atlikti vanojimo, o tai buvo labai sena baltiška tradicija. Tai rodo net ir mūsų seniausiosios indoeuropiečių kalbos žodžiai: pirtis- perti. Žemaičiai netgi garinę vadino perene.Tai vieta, kur reikia pertis. Tas pėrimo veiksmas tave apvalo. Tai reikia pajausti. Kartą gerai išsipėrus supranti, kad kažkas viduje pasikeitė, apsivalė, pasileido. Ir nuo užmerktų vantų likusį vandenį galime naudoti apsiprausimui. Žmonės jaučia augalų teikiamą gėrį kažkaip intuityviai. Norisi priglausti prie savęs liepos vantą ir parymoti. Arba su kadagiu per padus gerai paplakti. Kai pradedi klausytis, augalai pradeda kalbėti. Žiūri į juos ir jauti, kam kas skirta, kažkaip intuityviai žinai, ką daryti. O dabar jau ir moksliškai vis daugiau įrodoma augalų nauda.

– Ar vaistažoles/augalus naudojate tik vantose, o gal dar turite kokių įdomių būdų?

– Seniau buvo naudojamos įvairios augalų ištraukos, užpiltinės. Dabar išpopuliarėjo hidrolatų gamyba, vėl atgimsta natūralių smilkalų naudojimas. Dar augalus naudoju aromaterapijai, šveitkliams, pėdų vonelėms. Žinoma, arbatoms ir maistui.

– Labai daug dėmesio skiriate kiekvienam augalui. Ar turite savo mėgstamiausius? veiksmingiausius? Gal juos pritaikote pagal nuotaiką ar poreikį?

– Būna, kad augalas ypatingai traukia. Man tokie yra juodasis serbentas, šalavijas, mira, pipirmėtė, levanda. Man apskritai patinka stiprūs augalai, o žmonėms augalai sukelia labai skirtingas reakcijas. Nes mes visi ir esame labai skirtingi. Vienus naudoju tik lengvam pakvėpavimui, kitus galima ir palei nosį padėti per vanojimą, tarkim juodojo serbento šakelę.

– Ar vis ieškote naujų augalų? Naudojate tai kas aplink mus ar taip pat kokius egzotiškus?

– Ieškau, o ir patys kažkokiais keliais ateina. Štai šventėje “Pirties garas” Kaune sutikau moterį, kuri turėjo miros augalo smilkalų. Prisidėjau prie nosies ir negalėjau atsitraukti. Tiesiog įtraukė mane tas kvapas. Netikėtas atradimas buvo jaunų šaltalankio šakelių užšaldytos vantelės. Turėjau gerai padirbėti, kol visus spygliukus išrankiojau, bet kvepėjo nuostabiai, tikras šaltalaknis pirtyje. Man atrodo, kiekvienam augalui savas laikas.

– Daug veiklos. Daug įkvėpimo. Kaip jūs palaikote savo vidinį balansą?

– Balansuoti taip ir mokausi visą gyvenimą. Tai į vieną pusę per daug nueinu, pervargstu, tai tuomet į kitą, kai nieko nebesinori. Pastaruoju metu stengiuosi taip viską susidėlioti, kad būtų pusiausvyra. Kai pavyksta, labai džiugu. Atsistatyti labai padeda pabuvimas vienumoje, geras miegas, rami muzika.

– Gal tai jūsų dainos? Ar jas naudojate pirtyje? Ar jas gali išgirsti kiekvienas?

– Dainuoju pirtyje, kai dainuojasi. Kartais tiesiog niūniuoju. O kartais geriausia yra tyla. Mano dainos yra Youtube ir Spotify. Vadinuosi Perkūnija. Ne visos dar ten sudėtos, gimsta naujų. Šiais metais yra planas išleisti albumą. O mūsų pirtyje žmonės gali klausytis mano sukurtų dainų ir meditacijų. Vanojimas pagal muzikos ritmą man labai patinka. Žymiai lengviau tada, nes kūnas pats šoka. O po vanojimo rami meditacinė muzika gerai poilsiui atsigulus ir susivyniojus į šiltą apklotą.

– O gal tai masažas? Ar jis naudingas pirties ritualams? Ar masažas ir pirtis dera?

– Masažas nuo pirties neatsiejamas, nes tai yra prisilietimo menas. Pirtininkas prie žmogaus liečiasi paglostydamas galvą, nušveisdmas, ištepdamas kūną, o per vantas pašiurena, paglosto, nutrina, pavanoja (vibracija).

– Perkūnijos pirties mokykla. Saviugda per pirtį. Tai labiau būdas pažinti save ar oficialios studijos?

– Geras klausimas. Man visada svarbiau kokybė nei oficialumas. Pati sau dažnai keliu klausimą, ar norėčiau išvystyti rimtą pirties mokyklą. Tuomet suvokiu, kad tam reikia didelės komandos, daug privalomų disciplinų, reikia atitikti standartus ir reikalavimus. O aš niekada nebuvau standartinė. Mokymus noriu ištobulinti, kad jie būtų kuo efektyvesni. Kiekvienais metais mokymų turinys šiek tiek keičiasi, atsinaujina. Negaliu dešimt metų dirbti vienodai. Ir nežinau, kur toliau nuves šie tyrinėjimai. Nes labai traukia senoji pirties kultūra, moteriškos pirtys, sveikata. Pirmiausia, turbūt, per šias studijas aš pati save labiau pažįstu. Mano mokymų turinys dar tik kūrimosi stadijoje, todėl oficialių valstybinių studijų kol kas nėra. Yra nuolatinis augimas ir kūryba. Kaip padaryti taip, kad žinios būtų kuo naudingesnės ir kaip išmokyti efektyviai, kad žinios įsigertų ir būtų panaudotos. O žmonės, kurie ateina mokytis, man yra didžiulė dovana. Su kiekviena grupe patiru kažką naujo, susipažįstame, kartu keliaujame, veikiame, dalinamės savo veiklomis. Jau yra keturios “perkūniukų” laidos ir pradėjo mokslus penkta grupė. Visi labai nuostabūs žmonės. Jie mane nuolat verčia mokytis ir augti, duoda impulsą naujiems projektams. Už tai esu labai dėkinga. Tikiu, kad su kiekvienu žmogumi turiu kažką kartu nuveikti. Pavyzdžiui, Magaritos Bladženauskaitės dėka gimė unikalus pirties teatras “Širdys pilnos dievų”. Jis apie tai, kaip keturios deivės kūrėjos sukuria pirties ritualą.

– Įvairūs seminarai, užsiėmimai, veiklos, renginiai, mielas laikas ir jaukūs žmonės. Apie ką svajojate? Ką naujo kuriate ar norite įgyvendinti?

– Šių metų tikslas yra Išleisti dainų albumą, užbaigti studijas su penktąja grupe, jas patobulinti, parengti on-line studijų kursą, o toliau žiūrėsime, ką visata atneš.

– Ko palinkėtumėte?

– Linkiu visiems būti atsakingiems už savo gyvenimą ir susikurti jį tokį, kad gyventi būtų gera.

– Kaip pas jus patekti? Kur geriausia jus sekti?

– Mus rasite perkunijoserdve.lt, facebooke: https://www.facebook.com/perkunijospirtis

Instagrame: Perkūnijos erdvė.

 

Pirties mokymai Japonijoje
Pirties mokymai Japonijoje 1024 683 Perkūnijos erdvė

Pirties mokymai Japonijoje

Ten, už 13000 kilometrų nuo Lietuvos yra tekančios saulės šalis. Kai ji užsivėrė nuo viso pasaulio, norėdama apsaugoti savo žmones, man netikėtai atsidarė durys. Japonijos saunos asociacijos kvietimu kartu su vyru nuvykau į šią nuostabią šalį ir manau, kad tai buvo viso mano gyvenimo iki šiol pati geriausia kelionė.
Man čia viskas buvo sava. Tas oras, tas minkštumas, ta šiluma ir drėgmė viename, tas jausmas, lyg būčiau tarsi namuose. Kalnai ir medžiai, ežerai ir miškai, šintoizmo šventyklos ir karštosios versmės, tekančios iš kalnų. Senoji Japonijos sostinė Kiotas ir mėgstamas japonų korortinis regionas Kusatsu su karštosiomis versmėmis. Teko laimė aplankyti keletą tradicinių Onsenų bei seną viešąją pirtį Sento. Teko laimė aplankyti Perkūno vartus pačiame Tokyo centre.
O atvykau čia atnešti dalelę nuostabios Lietuviškos kultūros – pasidalinti savo žiniomis apie lietuvišką pirtį. Neslėpsiu, labai jaudinausi ir daug ruošiausi šiai kelionei. Pristatyti lietuvišką pirtį man buvo didžiulė atsakomybė. Mes nuvykome į Nagano prefektūrą, kur mažame kaimelyje netoli slidinėjimo kurorto Japonijos saunos asociacija turi savo taip vadinamą „suomišką kaimelį“. Čia kažkada buvo Nokia darbuotojų patalpos. Kaip dera suomiams, jose įrengtos ir suomiškos pirtys. Vėliau, viską perėmus saunos asociacijai, čia išdygo ir kupolinė pirtis, dūminė pirtis ir net sunkvežimis su pirtele bei ledo kambariu. Mūsų garbei atvykimo dieną visos pirtys buvo iškūrentos.
Čia praleidome didžiąją dalį laiko. Vyko mokymai dviems studentų grupėms, o Tokijuje dar vienai. Man norėjosi kuo giliau pažinti juos, o jiems mane bei lietuviškos pirties grožį.
Japonijoje šiuo metu vyksta labai stiprus pirties atgimimas. Jie domisi viso pasaulio pirčių kultūra ir mokosi iš kitų šalių. Neseniai vyko Aufguss mokymai ir trijų pirmųjų vietų laimėtojai Japonijoje dabar keliaus į Aufguss finalą Lenkijoje. Kas nėra girdėjęs apie Aufguss, tai yra vakarų Europos pirties tradicija, kur labai svarbią vietą užima vėdavimo su rankšluosčiais technika. Taip pat kvapai ir pasirodymo scenarijus. Tai tarsi visas spektaklis didžiulėse pirtyse.
Lietuviška pirtis yra visai kitokia. Tai ne tik vanojimas, kaip dauguma įsivaizduoja. Tai visas gilus pirties ritualas, kuriam įvykti reikia laiko, pirtininko dėmesio ir daugybės žinių, kurias turi pirtininkas. Tai jaukumas ir sakralumas nedidelėse pirtelėse, kur pirtininkas atiduoda visą savo širdį. Tai tikrumas ir natūralumas. Kad tai suprastum, neužtenka pasakoti. Reikia tai patirti. Tik tada pradedi suvokti lietuviškos pirties gylį.
Ir mes nėrėm į tą gylį, uodėm kvapnius lietuviškus ir japoniškus žolynus, šildėmės su džiovintomis ir šaldytomis vantomis, kurias pavykto nuskraidinti lėktuvu. Susipažinome ir su Japonijos gamta, ieškojome tinkamų vantoms medžių. Koks buvo visų džiaugsmas, kai patyrė šviežių vantų aromatą ir prisilietimą pirtyje.
Mokėmės vanojimo meno. Lengvai, po truputėlį. Buvo smagu girdėti, kad tik dabar jie iš tiesų suprato, ką daro vanodami ir kodėl, koks judesys duodą kokį poveikį. Mokėmės tausoti save ir vanoti lengvai, be didelių pastangų. Nors neįgudusios rankelėms vis tiek buvo daug iššūkių. Ir prie garo reikia mokytis priprasti, po truputėlį. Tai užtrunka metus, du ar daugiau. Tai viso gyvenimo mokslas ir menas. Bent jau man. Bet smagu buvo matyti didelį entuziazmą ir norą mokytis. Smagu buvo išgirsti suvokimą, kad vanojimas – tai ne daužymas, o švelnus šildymas garu ir vantomis. Ir tai labai labai malonu.
Ir mes kartu patyrėm, kad lietuviška pirtis yra tarsi meditacija. Kur pasineri į pirties tylą, jauti savo kūną ir tiesiog mėgaujiesi garu, vantomis, žolynais ir šia nuostabia akimirka. O kartais, pajautus, kad tave supras, pradedi ir dainuoti. Taip nuskambėjo ir lietuviškos sutartinės Tokyo pirtyje, kur klausytojai buvo jauni energingi Aufguss meistrai, labai nuoširdžiai priėmę lietuvišką pirtį. Buvo labai gera būti, dalintis ir pačiai mokytis. Po truputėlį vis labiau supratau japonų kultūrą ir jos žmones.
O jie nuostabūs. Be galo paslaugūs ir rūpestingi. Tam, kad įvyktų ši kelionė, dirbo visa komanda asociacijos narių. Jie planavo visą mūsų dienotvarkę ir poilsį bei pramogas. Aprodė mums gražiausias Japonijios vietas. Mes turėjome galimybę išragauti įvairiausio japoniško maisto. Mumis rūpinosi ir globojo kiekvieną akimirką.
Aš likau sužavėta begalinio japoniško svetingumo. Man labai tiko ir patiko subalansuota japoniška mityba ir požiūris į maistą, nepriekaištinga švara ir ramybė netgi Tokijuje, kur nuolat šurmuliuoja daugybė žmonių. Rodos, jie moka gyventi taip, kad jokiu būdu nesutrukdytų ramybės kitam. Net ir vaikšto lengvai, aplendami šalia pasitaikiusį žmogų, kad jo nukliudytų.
Man labai patiko kasdienis įprotis dėkoti absoliučiai už viską. Už pusryčius, už pavėžėjimą, už išplautą puodelį, už atidarytas automobilio duris, už dienos patirtis. Už viską. Esu be galo dėkinga Visatai už šią dovaną. Ir labai dėkoju visai Japonijos saunos asociacijai, visai komandai buvusiai kartu tas dvi savaites.
Arigatoooo!!!