6 rugpjūčio, 2022

Pirties mokymai Japonijoje

Pirties mokymai Japonijoje 1024 683 Perkūnijos erdvė

Pirties mokymai Japonijoje

Jau sugrįžau į savo mylimą gimtąją žemę. Jau atsimiegojau už ilgą skrydį ir kelionę iš Frankfurto autobusiuku. Nes visi skrydžiai atšaukti. Dėkinga esu, kad laimingai sugrįžome. Dėkinga esu, kad gavau tokią didžiulę Visatos dovaną. Kai Japonija užsivėrė nuo viso pasaulio, mums atsidarė durys. Sako, jei tau bus lemta nukeliauti į tolimą šalį, visos aplinkybės susiklostys palankiai. Taip ir nutiko.

Gavau kvietimą iš Japonijos saunos asociacijos vesti lietuviškos pirties mokymus japonams. Vis labiau suprantu, kad nei vieno atsitiktinio įvykio gyvenime nebūna. Kažkada, prieš turbūt septynerius metus, Lietuvoje vyko Tarptautinis pirties kongresas. Mes dar tik įsirenginėjome savo pirtelę. Pajuokavau sakydama savo vyrui, kad paskubėtų, nes atvažiuos japonai. Jis tik nusijuokė iš manęs. O japonai iš tiesų atvažiavo, pasirinko mūsų pirtį. Tai buvo Japonijos saunos asociacijos nariai. Pravedėme jiems pirtį taip, kaip mokėjome. Ir jie išvažiavo. Praėjo daug metų. Ir štai – kvietimas. Jiems patiko mano požiūris į pirtį ir jie norėtų šią pirties kultūrą skleisti savo šalyje. Japonijoje šiuo metu vyksta stiprus pirties atgimimas. Jie daug mokosi iš įvairių pasaulio šalių. Neseniai surengė Aufguss‘o mokymus ir varžybas. O dabar nori į Japoniją atnešti ir lietuviškos pirties tradiciją. Negaliu apsakyti, kas virė mano galvoje. Jaučiau ir džiaugsmą, ir didžiulę atsakomybę. Ir apskritai Japonija buvo ta šalis, kur visada norėjau apsilankyti.

Sako, jei nori, kad visiškai persikrautų tavo informacija, reikia išvykti iš savo šalies bent 1000 kilometrų atstumu. Mes nuskridome 13000. Kai nusileidome, atsidūrėme tarsi kitame pasaulyje. Švara, tvarka, begalinis žmonių mandagumas ir paslaugumas. Gebėjimas būnant tarp daugybės milijonų išlikti nematomam ir nesukelti triukšmo. Nors žmonių gausybė, visur tyla ir ramybė. Oras minkštas ir švelnus. Drėgmė ir šiluma. Pernakvoję Tokijuje kitą dieną vykstame į Nagano prefektūrą. Važiuodama žaviuosi įspūdingu kalnų grožiu. Atvykstame prie ežero, esančio kalnų apsuptyje į vadinamą Finland kaimelį. Kažkada buvusias Nokia patalpas perėmė Japonijos saunos asociacija. Pasitinka mus visa komanda. Tame kaimelyje jie turi prisistatę įvairių pirtelių. Pagrindiniame pastate – suomiška sauna. Gyvenamajame name irgi maža pirtelė šalia dušo suomių stiliumi. Man visai patiko ši mintis – turėti mažytę pirtelę savo namuose, kurią gali greitai pasikaitinti. Ypač kai savo pirtis kūrename ne mažiau keturių valandų, greitas pirties iškaitinimas man pradeda vis labiau patikti. Lauke dar viena suomiško stiliaus pirtis su priepirčiu ir terasa. Šalia kupoliukas. Ir naujausias statinys – dūminė pirtelė pagal suomių projektą. Visos pirtys mūsų garbei iškūrentos.

Susėdame į ratą, susipažįstame. Ir prasideda įdomi pirties kelionė. Jau rytoj atvyksta pirmoji studentų grupė. Tris dienas jiems vesiu pirties mokymus. Po pertraukos bus ir antroji.

Dienotvarkė įtempta. Dirbame intensyviai. Norisi per tą trumpą laiką kuo daugiau pasidalinti. Smagu, kad studentai įdėmiai klausosi, stengiasi užfiksuoti kiekvieną žodį. Susidraugaujame, vis labiau pradedu suprasti jų kultūrą ir pirties tradicijas. Paskutinę dieną jau užsimezgęs glaudus ryšys. Buvo smagu girdėti, kad visiškai pasikeitė jų požiūris į pirtį. Kad jie dabar daug aiškiau suvokia, ką ir kodėl daro. Ir kad lietuviška pirtis tai ne vien vanojimas. Tai visas gilus pirties procesas, ritualas, apimantis daugybę dalykų.

Intensyviai atidirbus tris dienas turime vienos dienos pertrauką. Prasideda pažintis su nuostabia Japonijos gamta ir kultūra. Aplankome keletą šventyklų ir kitų lankytinų objektų. Pasivaikštome po šventą Mono Nokės mišką. Ragaujame japonišką maistą, kuris man vis labiau pradeda patikti.

Atvykus antrajai grupei vėl dalinuosi savo patirtimi. Robertas pasakoja apie pirties įrengimo niuansus. Ir aš pati imu vis labiau suvokti, kiek daug dalykų turi susidėti į tai, kad pirtis būtų maloni ir teiktų tik geriausius įspūdžius. Smagu matyti, kaip japonai mokosi vanojimo, kaip džiaugiasi surišę savo pirmąją vantą. O gamta Japonijoje labai panaši į lietuvišką. Daug tokių pačių medžių. Ir jeigu nebūtų kalnų, pagalvočiau, kad esu Lietuvoje prie ežeriuko.

Po mokymų vėl keliaujame. Japonijos saunos asociaciajos nariai pasirūpino kiekviena smulkmena. Suplanavo visą mūsų dienotvarkę. Kartu su jais apsilankėme trijuose onsenuose ir senovinėje Sento pirtyje. Aplankėme galybę šventyklų, kurios man paliko didžiulį įspūdį. Kasdien ragavome tradicinį japonišką maistą. Aplankėme kurortinį Kusatsu regioną, senąją sostinę Kyoto. Plaukėm kalnų upe ir grožėjomės nuostabia Japonijos gamta.

Trečioji studentų grupė mūsų laukė Tokijuje. Tai aufguss‘o meistrai. Iš karto pajutau jų meilę muzikai ir norą dainuoti. Todėl pirtyje atsivėrė ir lietuviškos sutartinės. Dainavome visi kartu. Buvo gera, kai žmonės taip nuoširdžiai viską priima.

Esu labai dėkinga Japonijos saunos asociacijai už šią kelionę. Esu laiminga, kad galėjau susipažinti su japoniška pirties kultūra ir galėjau labiau suvokti jų pirties filosofiją. Džiaugiuosi, kad dalelę nuostabios lietuviškos pirties perdaviau japonams. Džiaugiuosi, kad turime tokias gilias savo šalies tradicijas, kurios įdomios ir kitų kraštų žmonėms. Supratau, kokią didžiulę reikšmę pasaulio pirčių kontekste turi baltiška pirtis, su savo kvapniais žolynais ir vantomis bei sakraliu požiūriu į pirtį, kurio niekaip nepaaiškinsi žodžiais, kol pats to nepatirsi. Ir dar labiau džiaugiuosi, kad pasigilinus į senąsias tradicijas, atradau labai daug sąsajų tarp Lietuvos ir Japonijos. Pavyzdžiui, Perkūno vartai pačiame Tokijo centre. Viskas yra viena. Ir viskas yra apie tą patį.