Įrašai

Pirties mokymai Japonijoje
Pirties mokymai Japonijoje 1024 683 Perkūnijos erdvė

Pirties mokymai Japonijoje

Ten, už 13000 kilometrų nuo Lietuvos yra tekančios saulės šalis. Kai ji užsivėrė nuo viso pasaulio, norėdama apsaugoti savo žmones, man netikėtai atsidarė durys. Japonijos saunos asociacijos kvietimu kartu su vyru nuvykau į šią nuostabią šalį ir manau, kad tai buvo viso mano gyvenimo iki šiol pati geriausia kelionė.
Man čia viskas buvo sava. Tas oras, tas minkštumas, ta šiluma ir drėgmė viename, tas jausmas, lyg būčiau tarsi namuose. Kalnai ir medžiai, ežerai ir miškai, šintoizmo šventyklos ir karštosios versmės, tekančios iš kalnų. Senoji Japonijos sostinė Kiotas ir mėgstamas japonų korortinis regionas Kusatsu su karštosiomis versmėmis. Teko laimė aplankyti keletą tradicinių Onsenų bei seną viešąją pirtį Sento. Teko laimė aplankyti Perkūno vartus pačiame Tokyo centre.
O atvykau čia atnešti dalelę nuostabios Lietuviškos kultūros – pasidalinti savo žiniomis apie lietuvišką pirtį. Neslėpsiu, labai jaudinausi ir daug ruošiausi šiai kelionei. Pristatyti lietuvišką pirtį man buvo didžiulė atsakomybė. Mes nuvykome į Nagano prefektūrą, kur mažame kaimelyje netoli slidinėjimo kurorto Japonijos saunos asociacija turi savo taip vadinamą „suomišką kaimelį“. Čia kažkada buvo Nokia darbuotojų patalpos. Kaip dera suomiams, jose įrengtos ir suomiškos pirtys. Vėliau, viską perėmus saunos asociacijai, čia išdygo ir kupolinė pirtis, dūminė pirtis ir net sunkvežimis su pirtele bei ledo kambariu. Mūsų garbei atvykimo dieną visos pirtys buvo iškūrentos.
Čia praleidome didžiąją dalį laiko. Vyko mokymai dviems studentų grupėms, o Tokijuje dar vienai. Man norėjosi kuo giliau pažinti juos, o jiems mane bei lietuviškos pirties grožį.
Japonijoje šiuo metu vyksta labai stiprus pirties atgimimas. Jie domisi viso pasaulio pirčių kultūra ir mokosi iš kitų šalių. Neseniai vyko Aufguss mokymai ir trijų pirmųjų vietų laimėtojai Japonijoje dabar keliaus į Aufguss finalą Lenkijoje. Kas nėra girdėjęs apie Aufguss, tai yra vakarų Europos pirties tradicija, kur labai svarbią vietą užima vėdavimo su rankšluosčiais technika. Taip pat kvapai ir pasirodymo scenarijus. Tai tarsi visas spektaklis didžiulėse pirtyse.
Lietuviška pirtis yra visai kitokia. Tai ne tik vanojimas, kaip dauguma įsivaizduoja. Tai visas gilus pirties ritualas, kuriam įvykti reikia laiko, pirtininko dėmesio ir daugybės žinių, kurias turi pirtininkas. Tai jaukumas ir sakralumas nedidelėse pirtelėse, kur pirtininkas atiduoda visą savo širdį. Tai tikrumas ir natūralumas. Kad tai suprastum, neužtenka pasakoti. Reikia tai patirti. Tik tada pradedi suvokti lietuviškos pirties gylį.
Ir mes nėrėm į tą gylį, uodėm kvapnius lietuviškus ir japoniškus žolynus, šildėmės su džiovintomis ir šaldytomis vantomis, kurias pavykto nuskraidinti lėktuvu. Susipažinome ir su Japonijos gamta, ieškojome tinkamų vantoms medžių. Koks buvo visų džiaugsmas, kai patyrė šviežių vantų aromatą ir prisilietimą pirtyje.
Mokėmės vanojimo meno. Lengvai, po truputėlį. Buvo smagu girdėti, kad tik dabar jie iš tiesų suprato, ką daro vanodami ir kodėl, koks judesys duodą kokį poveikį. Mokėmės tausoti save ir vanoti lengvai, be didelių pastangų. Nors neįgudusios rankelėms vis tiek buvo daug iššūkių. Ir prie garo reikia mokytis priprasti, po truputėlį. Tai užtrunka metus, du ar daugiau. Tai viso gyvenimo mokslas ir menas. Bent jau man. Bet smagu buvo matyti didelį entuziazmą ir norą mokytis. Smagu buvo išgirsti suvokimą, kad vanojimas – tai ne daužymas, o švelnus šildymas garu ir vantomis. Ir tai labai labai malonu.
Ir mes kartu patyrėm, kad lietuviška pirtis yra tarsi meditacija. Kur pasineri į pirties tylą, jauti savo kūną ir tiesiog mėgaujiesi garu, vantomis, žolynais ir šia nuostabia akimirka. O kartais, pajautus, kad tave supras, pradedi ir dainuoti. Taip nuskambėjo ir lietuviškos sutartinės Tokyo pirtyje, kur klausytojai buvo jauni energingi Aufguss meistrai, labai nuoširdžiai priėmę lietuvišką pirtį. Buvo labai gera būti, dalintis ir pačiai mokytis. Po truputėlį vis labiau supratau japonų kultūrą ir jos žmones.
O jie nuostabūs. Be galo paslaugūs ir rūpestingi. Tam, kad įvyktų ši kelionė, dirbo visa komanda asociacijos narių. Jie planavo visą mūsų dienotvarkę ir poilsį bei pramogas. Aprodė mums gražiausias Japonijios vietas. Mes turėjome galimybę išragauti įvairiausio japoniško maisto. Mumis rūpinosi ir globojo kiekvieną akimirką.
Aš likau sužavėta begalinio japoniško svetingumo. Man labai tiko ir patiko subalansuota japoniška mityba ir požiūris į maistą, nepriekaištinga švara ir ramybė netgi Tokijuje, kur nuolat šurmuliuoja daugybė žmonių. Rodos, jie moka gyventi taip, kad jokiu būdu nesutrukdytų ramybės kitam. Net ir vaikšto lengvai, aplendami šalia pasitaikiusį žmogų, kad jo nukliudytų.
Man labai patiko kasdienis įprotis dėkoti absoliučiai už viską. Už pusryčius, už pavėžėjimą, už išplautą puodelį, už atidarytas automobilio duris, už dienos patirtis. Už viską. Esu be galo dėkinga Visatai už šią dovaną. Ir labai dėkoju visai Japonijos saunos asociacijai, visai komandai buvusiai kartu tas dvi savaites.
Arigatoooo!!!
Kodėl einame į pirtį?
Kodėl einame į pirtį? 1024 791 Perkūnijos erdvė

 

Priežasčių, dėl ko einame į pirtį, gali būti įvairių. Pasaulio istorijoje pirtis buvo suvokiama labai įvairiai ir turėjo skirtingus tikslus.
Pats paprasčiausias ir seniausias pirties tikslas buvo kūno higiena. Kadangi žmonės neturėjo kur nusiprausti ir sušilti, iš gamtoje sutinkamų medžiagų įsirengdavo pirteles. Jų principas buvo panašus įvairiose pasaulio vietose. Pačios seniausios patalpos pasišildymui buvo įrengiamos olose, uždengiamos gyvulių odomis. Tokia patalpa atstojo ne tik pirtį, bet ir virtuvę, vonią, ligoninę ir gyvenamą būstą šaltuoju metų laiku.

Vėliau iš medžio, akmenų, molio ir kitų medžiagų buvo įrengiama pirtis, o joje ar šalia jos ugnimi įkaitinama akmenų krūsnis, ant kurios vėliau pilamas vanduo taip išgaunant garą. Taip ne tik sušildoma patalpa, bet dūmai ją dar ir dezinfekuoja. Todėl karštis ir prakaitavimas nuo seniausių laikų įvairiose pasaulio šalyse buvo naudojamos imunitetui stiprinti ir ligoms gydyti.

Laikui bėgant pirtys vystėsi, įgavo dar kitokią paskirtį – tapo labiau sakralios ir buvo laikomos šventa vieta. Pirtys dažnai buvo įrengiamos šalia šventyklų (Indija, Egiptas, Mezoamerika ir kt.). Buvo manoma, kad švarindami savo kūną labiau priartėjame prie Kūrėjo. Amerikos indėnų pirtyse buvo visas apeiginis ritualas, turintis konkretų, dažniausiai gydymo ar transformacijos tikslą. Ir baltiškoji pirties tradicija teigia, kad vieną dieną per savaitę reikia skirti kūno švarai, o likusias dienas dirbti ir tobulėti.

Kadangi pirtis yra šilta patalpa su galimybe atsigulti ir nusiprausti, joje buvo pereinami įvairūs gyvenimo virsmai. Moterys pirtyje gimdydavo, į pirtį ateidavo atstatyti jėgas po gimdymo. Moterų pirtys buvo skirtos ir mergvakario apeigoms. Čia vykdavo ir gimdyvės prausynos. Moterų pirties ratai šiuo metu labai sparčiai populiarėja. Moterims reikalinga bendrystė. Pirtis yra saugi vieta, kur moterys gali atsipalaiduoti ir pabūti moterų draugijoje, pasilepinti grožio procedūromis. Pirties pastatas buvo naudojamas ir velionio apiprausimui ir išlydėjimui į amžinąjį gyvenimą – paskutinįjį žmogaus virsmą.

Pirtis atlieka labai svarbią socialinę funkciją. Pastaruoju metu įvertinome, koks svarbus yra žmonių tarpusavio ryšys. Tai vieta, kur susirenka šeimos nariai, draugai, kaimynai. Pirtyje dažnai susitinka ir bendradarbiai ar verslo partneriai. Pirtis – tai puiki galimybė užmegzti naujus ryšius ir atkurti senus. Čia žmonės susirenka netradiciškai paminėti kokią nors progą ar tiesiog pabūti malonioje draugijoje.
Apsilankymas pirtyje šiandien aktualus ir dėl galimybės kokybiškai pailsėti bei skirti laiko savęs atstatymui. Gyvenimo tempas pastaruoju metu yra didžiulis, žmonės nuolat patiria stresą. Informacinės technologijos ir ilgas sėdėjimas prie jų sukelia daugybę sveikatos sutrikimų. Pirtis labai gerai padeda pailsėti, įsižeminti, sugrįžti į save. Pirtyje išsivalo fizinis kūnas, nurimsta emocijos ir pailsi protas. Tai gilus visus lygmenis apimantis atsipalaidavimas.

Kaip matome, visais laikais žmonės naudojosi pirtimi. Tai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Čia galime ateiti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kiekvienas joje atranda savo buvimą. Kiekvienas turi savo pirties suvokimą ir filosofiją. Tuo pirtis labiausiai ir žavi.

Kai pirtį veda profesionalus pirtininkas
Kai pirtį veda profesionalus pirtininkas 1024 682 Perkūnijos erdvė

Žmonės dažnai net nesusimąsto, kiek daug gali duoti pirtis su pirtininku. Rodos, ką gi ten naujo tas pirtininkas pasakys. Viskas lyg ir aišku. Tačiau visi pirties mėgėjai bent kartą pabuvę pirtyje su profesionaliu pirtininku teigia, kad tai buvo visiškai kito lygio poilsis.


Visų pirma, kai pirčiai vadovauja pirties meistras, yra tvarka ir aiški pirties eiga. Pirtininkas žmonėms pasako, kiek bus pirties užėjimų, ką per juos darys ir kaip vyks pirties edukacija. Žmonės supažindinami su pagrindiniais sveikos pirties principais. Pirtininkas papasakoja, kokia pirties temperatūra ir drėgmė yra tinkamiausia, kiek laiko galima būti garinėje, kada galima pasinerti į šaltą vandenį. Pirtininkas nuolat stebi pirties svečių savijautą, žino, kada jau reikia atvėsinti žmogų, kiek laiko šildyti, nes visi mes esame labai individualūs.


Jeigu žmonės į pirtį eina patys, neturėdami elementarių žinių, labai dažnai pirtyje būna chaosas. Į garinę einama kada panorėjus. Durys nuolat varstomos. Vienam žmogui nespėjus sušilti, jau ateina kiti. Tuomet nėra aišku, kiek šilumos kiekvienam žmogui reikia, prasideda pirties varžybos, kas ilgiau ištvers. O tai prie gero nepriveda, nes pirties paskirtis visai ne tokia. Tuomet atsiranda galimybė perkaisti, pritrūkti deguonies, nualpti.


Žmonės dažnai nemoka elgtis ir su pirties krosnimi. Nežino, kokia tai krosnis, kada ir kiek pilti vandens ant akmenų, kokį vandenį pilti, kada dureles uždaryti. Kiekviena pirties krosnis turi savo charakterį ir ypatybes. Vienos krosnies garas karštesnis ir sausesnis, kitos – švelnesnis ir drėgnesnis, dar kitos – su specifiniu dūmo skoniu. Vieną krosnį reikia kūrenti visos pirties metu, kitą paruošti iki pirties. Kaip ją paruošti, išmano pirties meistras. Norint, kad savijauta pirtyje būtų kuo geresnė ir garo nepritrūktų, reikia žinoti daugybę niuansų, apie kuriuos pirties svečiai net nenutuokia. Tai yra profesionalo užduotis.


Dar vienas pavojus sveikatai iškyla tuomet, kai žmonės į pirtį prisiveža daug maisto ir gėrimų. Pirma prisivalgoma, tada einama į pirtį. O tuomet sustoja skrandis, žmonėms pasidaro sunku kvėpuoti ir sėdėti garinėje. Taip atsitinka todėl, kad apkraunama virškinimo sistema. Maistui apdoroti reikia daug energijos. O organizmas tuo metu yra karštyje ir stengiasi atsivėsinti. Todėl pirtininkai nerekomenduoja valgyti pirties ritualo metu. Jie žino, kaip žmogus save apsunkina prisivalgęs pirtyje. Todėl, jei paklausysite jo ir vadovausitės pirtininko rekomendacijomis, buvimas pirtyje bus saugus ir kokybiškas, o kitą dieną po pirties gerai jausitės.


Pirties edukacinė programa su pirtininku yra saugesnė. Pirtininkas žino, kiek užėjimų į pirtį reikės. Pagal svečių poreikius jis sukuria pirties ritualą, pasirūpina visomis reikalingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pirtininkas žino, kokios vantos yra tinkamos ir kokybiškos bei saugios naudojimui. Jis moka jas gerai paruošti prieš pirtį, kad nebyrėtų lapai ir būtų minkštos, švelnios, lengvos. Pirtininkas, žinoma, moka su vantomis ir tinkamai elgtis. Jis žino, koks judesys kokį poveikį daro, moka taupyti savo jėgas ir meistriškai valdo garą su vantomis. Kai žmonės vanojasi patys, dažnai nesuvokia vanojimo esmės ir eigos, naudoja netinkamas vantas, kurios subraižo ar subado odą ir po tokios „pirties“ svečias daugiau gali į pirtį ir neateiti. Patyrę gerą pirtininko vanojimą, žmonės dažnai tik tuomet supranta, koks didelis yra skirtumas, kai tave tiesiog paplekšnoja kaip papuolė ir kai tau atlieką malonų atpalaiduojantį palaipsniui sušildantį vanojimą. Tuomet norisi į pirtį sugrįžti vėl ir vėl.


Ir dar vienas, turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad pirtininkas mėgaujasi savo darbu. Jam kiekviena pirtis yra galimybė dalintis savo žiniomis, kurti savo pirties programą, improvizuoti ir mėgautis tuo, ką daro. Kiekvienas pirties meistras turi savo stilių, savo paslaptis ir nori tuo pasidalinti su pirties svečiais. Tam, kad pirtis pavyktų puikiai, reikia išmanyti daugybę dalykų. Tai nuolatinis augimas ir kūryba. Todėl pirtis su pirtininko edukacine programa praplės jūsų akiratį, išmokys naujų dalykų ir leis pasilepinti kokybiška pirtimi, kaip pačiam niekuo nereikia rūpintis. Išbandykite pirtininkų vedamas programas ir pasidžiaukite tuo, ką pirtininkai yra pasiruošę jums padovanoti. Nes pirtininkui didžiausia dovana yra matyti besišypsančius žmonių veidus po pirties.